Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke atidarytas pirmasis Baltijos šalyse inovatyvus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras. Į Kamieninių ląstelių tyrimų centro projektą „Northway“ įmonių grupė investavo 61 mln. eurų.

Planuojama, kad čia dirbs apie 100 gyvybės mokslų specialistų ir bus plėtojamos technologijos, kurios dar prieš keliolika metų atrodė neįmanomos – individualiai pacientui kuriamos ląstelių terapijos, personalizuotos terapinės vakcinos, regeneracinė medicina ir 3D žmogaus audinių spausdinimo technologijos.

Per kiek daugiau nei metus Vilniuje iškilęs vienas moderniausių tokio pobūdžio centrų pasaulyje sudaro sąlygas aukščiausiu lygiu plėtoti medicinos technologijas, keičiančias patį supratimą, kas gali būti vaistas. Pažangiųjų terapijų atveju vaistu gali tapti paties žmogaus ląstelė – ji paimama iš paciento, specializuotoje laboratorijoje apdorojama ar modifikuojama ir panaudojama kovai su liga. Tai personalizuota medicina, kai terapija kuriama konkrečiam pacientui.

Centro atidarymas žymi ir simbolinį etapą – jį valdanti bendrovė Kamieninių ląstelių tyrimų centras šiemet mini 15 veiklos metų. 2011 m. prof. Vlado Algirdo Bumelio įkurta bendrovė daugiau nei dešimtmetį kaupė praktinę darbo patirtį geros gamybos praktikos sąlygomis ir nuosekliai plėtojo ląstelių technologijų kompetencijas.

„Prieš 15 metų neturėjome 61 mln. eurų centro – turėjome žmones ir ambiciją. Visus šiuos metus kaupėme praktinę patirtį, auginome komandą ir vystėme ląstelių technologijas. Šiandien visa tai sistemingai perkeliame į visiškai kitą mastą. Tai, kas prieš 15 metų atrodė kaip medicinos ateitis, šiandien kuriama Lietuvoje“, – sako „Northway“ įmoniu grupės įkurėjas prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Centro atidarymo reikšmę Lietuvai pabrėžia ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šis centras yra apie žmones. Apie mokslininkus, kurie galės likti Lietuvoje ir dirbti su technologijomis, keičiančiomis medicinos ateitį. Apie pacientus, kuriems personalizuota medicina – ne abstrakcija, o realus gydymo būdas. Ir apie mus visus kaip valstybę, kuri įrodo, jog galime būti ne tik stebėtojai, bet ir kūrėjai prie pasaulinės mokslo priešakinės linijos.“, – sako Prezidentas Gitanas Nausėda.

Naujajame centre veiks iki 20 nepriklausomų gamybos linijų, atitinkančių geros gamybos praktikos reikalavimus – griežtus tarptautinius standartus, užtikrinančius vaistinių preparatų kokybę ir saugą. Čia įrengtos kokybės kontrolės laboratorijos, pažangios švariųjų patalpų sistemos ir izoliuota infrastruktūra, pritaikyta itin jautrių ląstelių terapijų gamybai.

Personalizuotų terapijų atveju atskiras gamybos procesas gali būti skirtas vienam pacientui – jo ląstelėms ir jo ligai.

„Esame įpratę, kad tradicinėje vaistų gamyboje vienas procesas skirtas dideliam pacientų skaičiui. Čia kai kuriais atvejais visas gamybos procesas gali būti skirtas vienam žmogui. Tai visiškai kita farmacijos logika – ir būtent tokiai medicinai pastatėme šį centrą“, – sako prof. V. A. Bumelis.

Naujasis centras veiklą pradeda jau turėdamas pirmųjų klientų ir sudaręs sutarčių dėl pažangiųjų terapijų vystymo bei gamybos. Centro paslaugos orientuotos į universitetines ligonines, tarptautines biotechnologijų ir farmacijos bendroves bei mokslinių tyrimų centrus.

„Northway“ investicija prisideda ir prie Lietuvos ambicijos iki 2030 m. pasiekti, kad gyvybės mokslų sektorius sudarytų 5 proc. šalies BVP.

„Lietuva šiandien yra ne tik pažangių technologijų vartotoja, bet ir šalis, kurioje jos kuriamos bei vystomos. BIO CITY centro atidarymas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos biomedicinos ekosistemą ir mūsų pozicijas tarptautinėje rinkoje. Turime stiprų pagrindą tolesnei sektoriaus plėtrai – Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos biomedicinos, medicinos ir mokslo specialistai, o augančios investicijos rodo tarptautinį pasitikėjimą mūsų potencialu”, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

„Northtown Vilnius“ direktoriaus dr. Gedimino Pauliukevičiaus įsitikinimu, drąsi BIO CITY vizija aprėpia gerokai daugiau nei investicijų mastas ar ekonominė vertė.

„Tokie projektai stiprina Lietuvos pozicijas tarp šalių, galinčių formuoti pasaulio biotechnologijų ateitį, ir atveria naujas galimybes telkti aukščiausio lygio žinias bei talentus, plėtoti tarptautines partnerystes ir imtis sudėtingiausių uždavinių, kuriuos gali spręsti tik pirmaujantys gyvybės mokslų centrai. Kartu tai reiškia ir didesnę atsakomybę – šias galimybes paversti ilgalaike verte Lietuvai ir visai industrijai“, – teigia G. Pauliukevičius.

Naujasis centras yra „Northway“ vystomos BIO CITY ekosistemos dalis. BIO CITY I veikia biologinių vaistų vystymo ir gamybos centrai, BIO CITY II – genų terapijos centras, o BIO CITY III – ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras. Taip Vilniuje vienoje ekosistemoje sutelkiamos biologinių vaistų, genų ir ląstelių terapijos kompetencijos.

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko (VCIIP) operatorius Northtown Vilnius ir besiplečianti UAB „Gensinta” pasirašė sutartį dėl įmonės įsikūrimo VCIIP technologijų vystymo centre HUBIO.

VCIIP technologijų vystymo centre UAB „Gensinta“ įsikurs daugiau nei 3000 kv.m. patalpose. Įsikūrimas planuojamas 2 etapais, jų metu numatoma sukurti iki 35 aukščiausios pridėtinės vertės darbo vietų, o investicijos į mokslinę bei gamybinę infrastruktūrą sieks iki 6 mln. Eur.

Biotechnologijų bei sintetinės biologijos srityje veikianti UAB „Gensinta“ vysto inovatyvią DNR sintezės technologiją, savo veiklą grįsdama sparčiai augančiu sintetinės DNR produktų poreikiu biotechnologijų, farmacijos ar susijusiose rinkose, kurioms prognozuojamas vis didesnis vaidmuo pasaulinėje ekonomikoje – prisidėti prie sveikatos apsaugos, ypač personalizuotos medicinos, ilgaamžiškumo bei sveiko gyvenimo trukmės, maisto saugumo, klimato kaitos, taršos mažinimo ir pramonės tvarumo iššūkių sprendimo.

Pasak UAB „Gensinta” direktoriaus Beno Macijausko, sintetinės DNR kainos, tiekimo terminų ir galutinio produkto kokybės iššūkiai tebėra vieni svarbiausių ribojančių veiksnių sintetinės biologijos, biotechnologijų MTEP ir dalies farmacijos produktų kūrimo grandinėje, o jų sprendimas leistų spartinti naujų biologinių produktų kūrimą, trumpinti eksperimentavimo ciklus ir mažinti inovacijų komercializavimo sąnaudas.

„Būtent šiems iššūkiams spręsti UAB „Gensinta“ vystomos technologijos pagrindu kuriama DNR sintezės platforma. Ji bus skirta didinti sintetinės DNR gamybos efektyvumą, mažinti sąnaudas ir sudaryti sąlygas greitai, kokybiškai bei didelėje skalėje gaminti DNR bibliotekas, genus ir jų fragmentus biotechnologijų, farmacijos, akademiniams bei susijusių sektorių klientams“, – pasakoja B.Macijauskas.

Kalbėdamas apie pasirinkimą plėtrai rinktis būtent HUBIO, UAB „Gensinta“ vadovas atvirauja, kad kartais kuriant inovacijas pakanka geros idėjos bei talento jas įgyvendinti, tačiau gyvybės mokslų bei biotechnologijų srityje to negana – idėjoms tikrinti, plėtoti bei komercializuoti būtina sudėtinga ir brangi įranga, jautrūs metodai, o tam – kritinė infrastruktūra.

„Džiaugiamės UAB „Gensinta“ apsisprendimu plėstis ir komercializuoti vystomą DNR sintezės technologiją būtent HUBIO. Tokio strateginio kliento pasirinkimas VCIIP technologijų vystymo centro erdves prisitaikyti savo plėtrai, yra svarbus ne tik gyvybingai ir stipriai VCIIP ekosistemai, bet ir Vilniui – neabejoju, kad labai netolimoje ateityje, kalbėdami apie VCIIP įmonių pasauliniu lygiu vystomas technologijas, galėsime maloniai prisiminti to augimo pradžią”, – teigia VCIIP operatoriaus Northtown Vilnius vadovas dr. Gediminas Pauliukevičius.

Anot G.Pauliukevičiaus, neseniai baigtas statyti HUBIO centras užima labai svarbią nišą – nepaisant to, kad pastaruoju metu daug kalbėta apie gyvybės mokslų industrijos augimą ir aukso amžių, VCIIP technologijų vystymo centras yra pirmasis per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje pastatytas tokio masto ir išskirtinai gyvybės mokslų įmonių augimui skirtas pastatas.

„Šį 7000 kv. m. laboratorijų ir biurų kompleksą įrenginėjome atsižvelgdami į augančių gyvybės mokslų įmonių išsakytus lūkesčius dėl funkcionalumo ir lankstumo pritaikant jas individualiems verslo poreikiams. Tikimės, kad didžioji dalis patalpų bus pilnai užpildytos dar šiemet”, – pastebi Gediminas Pauliukevičius.

Vilniuje formuojama pažangiausia ląstelių terapijos infrastruktūra Baltijos regione. Globalių biotechnologijų lyderė „Northway Biotech“ Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) baigia įrengti naują, 3,5 tūkst. kv. metrų ploto Inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą. Šį ląstelių terapijos centrą stato „Northway“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Kompleksas oficialiai duris atvers ir veiklą pradės jau šių metų trečiąjį ketvirtį.

Naujasis centras statomas „Northway“ vystomo „Bio City III“ projekto teritorijoje, kur tęsiama aktyvi biotechnologijų infrastruktūros plėtra. Tai jau antrasis pastatas šiame komplekse – kiek anksčiau čia atidarytas specializuotas biotechnologijų logistikos centras. Iki šiol „Northway“ grupė „Bio City I“ komplekse yra pastačiusi du biotechnologijų gamybos pastatus, o „Bio City II“ teritorijoje jau veikia genų terapijos centras „Celltechna“.

Investicijos į naująjį centrą siekia 61 mln. eurų. Projektas finansuojamas privačiomis lėšomis bei ILTE „Milijardas verslui“ paskola.

„Didžiuojamės galėdami prisidėti prie tokio masto projekto įgyvendinimo ir padėti kurti infrastruktūrą, kuri stiprina Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų ir inovacijų centro, pozicijas tarptautiniu mastu. Vertiname „Northway Biotech“ ambiciją Lietuvoje kurti pažangias ateities medicinos technologijas ir matome didelį šio projekto potencialą tarptautinėse rinkose. Gyvybės mokslų industrija mums yra itin svarbi, matome didžiulį jos potencialą, todėl turėdami galimybę prisidedame prie itin sudėtingų mokslinių bei technologinių procesų kūrimo bei vystymo Lietuvoje“, – sako nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Centre veiks net 20 nepriklausomų gamybinių linijų, atitinkančių geros gamybos praktikos (GGP) standartą, su integruotomis kokybės kontrolės laboratorijomis, pažangiomis švariųjų patalpų sistemomis ir izoliuota infrastruktūra, pritaikyta itin jautrių ląstelių terapijų gamybai. Tokia infrastruktūra leis vienu metu saugiai ir efektyviai gaminti individualizuotas terapijas skirtingiems pacientams, užtikrinant maksimalų proceso sterilumą, visišką gamybos atsekamumą ir griežtą kryžminės taršos kontrolę.

Planuojama, kad centre dirbs apie 100 aukščiausios kvalifikacijos biotechnologijų, bioinžinerijos, molekulinės biologijos ir kitų gyvybės mokslų sričių specialistų.

Naujoji infrastruktūra ženkliai prisideda prie Lietuvos ambicijos tapti vienu svarbiausių gyvybės mokslų centrų Baltijos regione. Šalis siekia, kad gyvybės mokslų sektorius ateityje sukurtų iki 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o tokie gyvybės mokslų industrijos parkai kaip „Bio City“ yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant šio tikslo.

CAR-T terapija: vėžio gydymo ateitis paties paciento ląstelėmis

„Medicina pastaraisiais metais keičiasi iš esmės. Mes judame link visiškos personalizacijos, kur vaistu tampa paties žmogaus modifikuotos ląstelės“, – pabrėžia prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Pasak jo, CAR-T terapija šiandien jau taikoma universitetinėse ligoninėse, tačiau viena didžiausių problemų išlieka sudėtinga ir ribotų apimčių tokių terapijų gamyba – pasaulinė ląstelių ir genų terapijų rinka šiandien auga itin sparčiai, tačiau Europoje vis dar trūksta specializuotų pažangių terapijų gamybos pajėgumų.

„Universitetinės ligoninės dažniausiai CAR-T terapijas gamina individualiai savo pacientams, nedideliais kiekiais. Mūsų tikslas kitoks – sukurti didelio masto kontraktinės gamybos infrastruktūrą universitetinėms ligoninėms, tarptautinėms biotechnologijų bendrovėms, farmacijos kompanijoms ir mokslinių tyrimų centrams visame pasaulyje, kad pažangios terapijos pacientus pasiektų greičiau ir gerokai didesniu mastu“, – sako prof. V. A. Bumelis.

Lietuvoje bus vystoma regeneracinė ir ilgaamžiškumo medicina

Pasak prof. V. A. Bumelio, naujasis centras orientuosis ne tik į ligų gydymą, bet ir į sveiko gyvenimo trukmės ilginimą bei regeneracinę mediciną.

„Mes jau kalbame ne tik apie diagnozuotų ligų gydymą. Medicina juda link organizmo senėjimo procesų supratimo, pažeistų audinių atkūrimo ir gyvenimo kokybės išsaugojimo. Tokiai ateities medicinai reikia visiškai naujos infrastruktūros, kurią šiandien ir kuriame Vilniuje“, – teigia jis.

Nuo individualių vakcinų iki 3D žmogaus audinių technologijų

Centre bus tęsiama ir daugelį metų vystoma personalizuotos medicinos kryptis. „Northway Biotech“ mokslininkai jau dabar gamina individualizuotas terapines vakcinas, pritaikytas konkretiems pacientams.

Naujajame komplekse mažomis partijomis bus gaminami pažangūs biologiniai vaistai, o izoliuotos gamybinės linijos leis vienu metu saugiai ruošti terapijas dešimtims pacientų, visiškai eliminuojant kryžminės taršos riziką.

Vienas ambicingiausių projekto etapų – 3D žmogaus audinių technologijos. Mokslininkai laboratorijose kurs gyvų audinių modelius, kurie ateityje galėtų būti naudojami tiek naujų vaistų testavimui, tiek regeneracinės medicinos sprendimams, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir dirbtinių organų kūrimui.

Visa biologinių vaistų grandinė – vienoje vietoje

Svarbus naujojo centro privalumas – jo integracija su netoliese veikiančiu Genų terapijos centru, įsikūrusiu „Bio City II“ komplekse, kuriame nuo 2024 m. jau vystomi ir gaminami genų terapijos vaistai. Toks technologinis artumas leis reikšmingai sutrumpinti biologinių vaistų gamybos grandinę – nuo genetinės medžiagos paruošimo iki galutinio ląstelių terapijos produkto gamybos.

„Pasaulinėje farmacijoje viena didžiausių problemų šiandien yra sudėtinga tiekimo grandinė ir ilgas genetinės medžiagos laukimo procesas. Kurdami tarpusavyje susijusią biotechnologijų infrastruktūrą Vilniuje, galime užtikrinti gerokai greitesnį ir efektyvesnį pažangių terapijų gamybos procesą mūsų tarptautiniams klientams“, – sako prof. V. A. Bumelis.

Jo teigimu, sujungiant naująją ląstelių terapijos ir audinių technologijų platformą bei esamą genų terapijos ir rekombinantinių baltymų gamybos infrastruktūrą, Vilniuje formuojama viena pažangiausių biotechnologijų ekosistemų regione, orientuota į aukštos pridėtinės vertės ląstelių, genų ir rekombinantinių baltymų terapijų kontraktinę gamybą pasaulinei rinkai.

APIE ĮMONIŲ GRUPĘ

„Northway“ įmonių grupė vienija 17 įmonių, daugiau nei 20 metų veikiančių medicinos, biotechnologijų, biofarmacijos, sveikatingumo ir investicijų srityse. Biotechnologijų klasteryje, veikiančiame po „Northway Biotech“ prekės ženklu, veikia 7 įmonės: penkios iš jų – Lietuvoje, po vieną – Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Pastarojoje rinkoje „Northway Biotech“ yra didžiausia biotechnologijų investuotoja iš Baltijos regiono.

Biotechnologijų įmonėse iš viso dirba daugiau kaip 200 aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Įmonės teikia paslaugas tarptautinėms farmacijos ir biotechnologijų bendrovėms, įskaitant viešai Europos ir JAV akcijų biržose listinguojamas kompanijas. Pagrindinės eksporto rinkos – Europa, Šiaurės Amerika ir Azija. Grupės mokslininkai taip pat bendradarbiauja su tarptautinėmis mokslo institucijomis, vystydami inovatyvius biotechnologijų projektus.

„Northway Biotech“ yra Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su Masačusetso technologijos institutu (MIT) narė, taip stiprindama ilgalaikį mokslo ir pramonės bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir JAV gyvybės mokslų sektoriuje. Už lyderystę biologinių vaistų kūrimo ir gamybos srityje bendrovė buvo įvertinta prestižiniu „Outsourced Pharma 2025 CDMO Leadership Awards“ apdovanojimu pasaulinėje biologinių vaistų CDMO kategorijoje.

Vilnius stiprina savo, kaip vieno sparčiausiai augančių gyvybės mokslų centrų Europoje, pozicijas. Tarptautinis leidinys „Real FDI“ į patraukliausių investicinių projektų Vidurio ir Rytų Europoje dešimtuką įtraukė du sostinėje vystomus projektus – Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką bei „Bio City“.

Leidinio „Real FDI“ atstovų teigimu, „Bio City“ ir Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas pasižymėjo kaip išskirtiniai inovacijomis grindžiamų investicijų platformų pavyzdžiai. Jų patekimas į leidinio dešimtuką atspindi ne tik jų pačių siekius, bet ir tai, kad Vilnius tampa pirmaujančiu aukštos pridėtinės vertės ir į ateitį orientuotų pramonės šakų centru Vidurio ir Rytų Europos regione.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad toks įvertinimas – dar vienas ženklas, jog sostinės gyvybės mokslų sektorius tampa vienu strateginių ekonomikos augimo variklių, kuriančių aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir didinančių miesto tarptautinį konkurencingumą.

„Tai – labai aiškus tarptautinis pripažinimas, kad Vilnius jau šiandien tampa viena svarbiausių gyvybės mokslų ir inovacijų krypčių regione. Miestas kryptingai investuoja į aplinką, kurioje gali augti aukštos pridėtinės vertės industrijos – nuo biotechnologijų iki pažangios gamybos. Tokie projektai kuria ne tik darbo vietas ar investicijas, bet ir ilgalaikį miesto konkurencingumą Europoje“, – sako V. Benkunskas.

Į dešimtuką – su įspūdingais rezultatais

Vienas iš įvertintų projektų – „Bio City“, daugiaetapis biotechnologijų miestelis, kurį vysto prof. Vlado Algirdo Bumelio vadovaujama „Northway“ įmonių grupė. Projektas apjungia mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir biofarmacinę gamybą vienoje ekosistemoje bei siekia tapti didžiausiu biogamybos kompleksu Europoje.

Ilgalaikė projekto vertė gali siekti iki 7 mlrd. eurų, o pilnai išvystytas kompleksas potencialiai sukurtų apie 2–2,4 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Šiuo metu jau veikia „Bio City I“, 2024 m. atidarytas Genų terapijos centras „Bio City II“, o „Bio City III“ etape plėtojami pažangios biogamybos bei ląstelių, audinių ir organų inžinerijos sprendimai.

„Patekimas į patraukliausių CEE regiono investicinių projektų dešimtuką patvirtina, kad pasaulis mato „Bio City“ strateginį svorį. Tai akivaizdus įrodymas, kad Lietuvos gyvybės mokslų industrija yra vertinama tarptautinių ekspertų bei investuotojų ir turi didžiulį potencialą generuoti ilgalaikį ekonominį proveržį. Mūsų „Northway“ įmonių grupė savo privačiomis investicijomis ir ryžtu šiandien stato ne tiesiog pastatus, o aukštos pridėtinės vertės ekosistemą, kuri neša realią grąžą valstybei. Užuot tik kalbėję apie ateitį, mes ją jau šiandien savo rankomis verčiame realybe ir kuriame naują Lietuvos ekonomikos stuburą“, – teigia prof. Vladas Algirdas Bumelis, „Northway“ įmonių grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas.

Į dešimtuką patekęs Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) vystomas kaip specializuota infrastruktūra Lietuvos ir užsienio įmonėms, kuriančioms tyrimų centrus, laboratorijas ir aukštųjų technologijų gamybos objektus. Šiuo metu parkas apima 24 hektarų teritoriją, kurioje intensyviai kuriasi gyvybės mokslų kompanijos, o 2025-ųjų rudenį patvirtinta dar beveik 40 hektarų plėtra Liepkalnyje.

VCIIP jau pritraukė reikšmingų projektų. Tarp jų – iki 200 mln. eurų vertės Molekulinės biotechnologijos centro tyrimų ir gamybos centras, gyvybės mokslų įmonių „Biogami“, „Domus Naturae” planuojama mokslinių tyrimų ir gamybos infrastruktūra. Čia vystoma ir 65 mln. eurų vertės „Pentasweet“ saldaus baltymo brazeino gamykla, kuriai Ekonomikos ir inovacijų ministerija suteikė stambaus investicinio projekto statusą. Daugiau kaip 8 tūkst. kv. metrų ploto gamykla 1,2 hektaro sklype taps pirmuoju brazeino gamybos centru Europoje.

„Smagu, kad aštuntuosius savo veiklos metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas pasitinka su tokiu įvertinimu. Nuo pat VCIIP vystymo pradžios turėjome aiškų siekį didinti Vilniaus patrauklumą aukštos pridėtinės vertės sektoriams ir Baltijos regione plėtoti geriausias sąlygas inovatyvaus verslo augimui. Šiandien, kai VCIIP perkopia į antrąjį plėtros etapą – turime gražų gyvą pavyzdį – sparčiai besikeičiančią esamą teritoriją su joje besikuriančiu stipriu gyvybės mokslų industrijos lyderių branduoliu. Jaučiame daugiau pasitikėjimo iš investuotojų, turime daugiau neeilinės patirties ir tikimės, kad pozicija Real FDI patraukliausių investicinių projektų dešimtuke bus aiškia žinia Lietuvos ir tarptautinėms kompanijoms, kad Vilniaus ekosistema yra išskirtinė ir planuoti savo plėtrą čia yra išties geras pasirinkimas”, – teigia parką vystančios VšĮ „Northtown Vilnius” direktorius dr. Gediminas Pauliukevičius.

Veikti ir būti matomiems

Pasak Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės, „Real FDI“ tarptautinėje investuotojų bendruomenėje laikomas svarbiu investicinių projektų kokybės ženklu, išskiriančiu iniciatyvas, turinčias realų potencialą pritraukti kapitalą ir kurti ekonominę vertę. Į atranką patekę projektai pristatomi tiksliniams investuotojams, todėl toks įvertinimas reikšmingai padidina projektų matomumą ir galimybes patekti į realius investicijų svarstymo procesus.

„Tokie įvertinimai pirmiausia atspindi realų Vilniaus gyvybės mokslų ir aukštųjų technologijų sektoriaus augimą. Tuo pačiu jie parodo, koks svarbus tarptautinėje konkurencijoje yra ir miesto bei paties verslo gebėjimas nuosekliai formuoti savo reputaciją pasaulyje. Miestai ir šalys aktyviai konkuruoja dėl dėmesio, todėl gebėjimas nuosekliai būti matomiems, dalyvauti tarptautiniame dialoge ir aiškiai komunikuoti savo stiprybes tampa svarbia investicinės aplinkos dalimi“, – teigia D. Aleksandravičienė.

Įsibėgėja viena didžiausių pastarųjų metų biotechnologijų investicijų Lietuvoje – 65 mln. eurų vertės „Pentasweet“ saldaus baltymo brazeino gamyklos statybos. Nacionaliniu mastu stambus investicinis projektas žengia į naują etapą: Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke į jau išlietus būsimos gamyklos pamatus įleista simbolinė kapsulė. Planuojama, kad gamykla turėtų pradėti veikti 2027 m. pirmojoje pusėje.

„Šiandien į būsimos brazeino gamyklos pamatus įkasta kapsulė žymi svarbų žingsnį įgyvendinant ilgai puoselėtą viziją ir nuoseklų darbą. Brazeino gamyba – itin sudėtingas procesas, kurį gali išpildyti tik itin aukštas kompetencijas turinčios organizacijos. Tai yra dešimtmečiais trunkančios gyvybės mokslų plėtros pasiekimas visai Lietuvai“, – sakė Danas Tvarijonavičius, „Pentasweet“ valdybos pirmininkas.

Daugiau kaip 8 tūkst. kv. metrų ploto gamykla 1,2 hektaro sklype taps pirmuoju brazeino – intensyvaus saldumo baltymo – gamybos centru Europoje. Šis inovatyvus produktas atveria galimybes maisto pramonei mažinti cukraus kiekį produktuose neaukojant skonio ar funkcionalumo, o Lietuvai – būti vienai pirmųjų šalių pasaulyje, gaminančių šį ingredientą.

„Lietuva kryptingai stiprina aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir geba ne tik kurti inovacijas, bet ir jas paversti realiais projektais. „Pentasweet“ gamykla – pirmasis toks brazeino gamybos centras Europoje, rodantis, kad Lietuva gali būti tarp pasaulinių lyderių gyvybės mokslų srityje. Tai reikšminga investicija ne tik į ekonomiką, bet ir į žmonių sveikatą. Sprendimai, leidžiantys mažinti cukraus vartojimą, turi didelį potencialą keisti maisto pramonę ir kasdienius įpročius“, – komentavo Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Pentasweet“ objektui Ekonomikos ir inovacijų ministerija suteikė stambaus investicinio projekto statusą. Jo įgyvendinimas prisidės prie inovacijų plėtros šalyje, stiprins Lietuvos pozicijas gyvybės mokslų srityje ir atvers galimybes eksportui į užsienio rinkas.

„Tokio lygio inovacijos neatsiranda atsitiktinai – joms būtina ne tik stipri mokslinė bazė, talentai, veikianti ekosistema, bet ir aktyvus valstybės įsitraukimas. „Pentasweet“ atspindi kryptingų investicijų ir bendradarbiavimo rezultatą, kai Lietuvoje sukurta technologija sėkmingai pereina į aukštos pridėtinės vertės gamybą ir orientuojasi į pasaulines rinkas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

„Pentasweet“ sukūrė nuosavą, efektyvią brazeino gamybos technologiją, leidžiančią nenaudojant retų gamtinių resursų išgauti šį saldų baltymą, kuris gamtoje natūraliai yra randamas vaisiuje, augančiame Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Precizinės fermentacijos procesas taip pat leidžia efektyviau panaudoti žaliavas – susidarantys šalutiniai srautai planuojami nukreipti į tolesnį energijos išgavimą, pavyzdžiui, į biokuro gamybą.

Gamykloje Lietuvoje didesnė dalis procesų bus automatizuoti, bus sukurta apie 30 naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų – nuo biotechnologų ir inžinierių iki automatikos specialistų. „Pentasweet“ tikslingai dėl aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų specialistų pasiūlos pasirinko savo gamyklą statyti būtent Vilniuje.

„Didžiulį augimo potencialą tarptautiniu mastu turinčios biotechnologijų bendrovės pasirinkimas kurtis Vilniuje yra svarbus įvertinimas miestui. Jis atspindi toliau stiprėjantį Vilniaus, kaip aukštos pridėtinės vertės ekonomikos ir inovacijų centro, vaidmenį. Čia sutelkiami talentai, vystoma moderni infrastruktūra ir kuriama palanki aplinka aukštos pridėtinės vertės projektams“, – komentavo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Brazeinas – saldus baltymas, apie 1 500 kartų saldesnis už cukrų, kuris bus išgaunamas precizinės fermentacijos būdu. Kadangi tai yra grynas baltymas, dėl savo molekulinių savybių jis nedaro jokios neigiamos įtakos žmogaus mikrobiotai ir nesukelia gliukozės šuolių kraujyje, tad tinka visiems, norintiems mažinti suvartojamo cukraus kiekį.

„Mūsų pagrindinis tikslas – prisidėti prie sveikesnių mitybos sprendimų populiarinimo ir plėtros. Tikime, kad platus brazeino pritaikymas maisto pramonėje turi puikias perspektyvas keisti pridėtinį cukrų ar kitus saldiklius. Tai leidžia kurti sveikesnius produktus, neaukojant skonio ir nedidinant jų kainos“, – sakė D. Tvarijonavičius.

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Operatoriaus Northtown Vilnius vadovas dr. Gediminas Pauliukevičius akcentuoja, kad šis vizionieriškos Pentasweet komandos vystomas inovatyvus produktas ir pirmoji Europoje gamykla Lietuvą ir Vilnių naujai įrašo į pasaulinį biotechnologijų industrijos kontekstą ir dar kartą patvirtina, kad Lietuvos sukauptu gyvybės mokslų potencialu galime ne tik didžiuotis, bet ir privalome suteikti jam naujų galimybių skleistis. „Kurdami VCIIP viziją nuo pat pradžių tikėjome, kad ši inovacinė zona Lietuvos sostinėje turi būti skirta būtent aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir pasaulinio lygmens inovacijas vystančių kompanijų plėtrai. Šiandien smagu matyti, kaip ta vizija tampa realybe”, – sako G.Pauliukevičius.

Gamyklos projektas iš dalies finansuojamas Nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos lėšomis. Ši gamykla – technologiškai sudėtingas pramonės objektas, kuriame konstrukciniai, architektūriniai ir inžineriniai sprendimai turi būti maksimaliai suderinti su itin jautria gamybos technologija. Partneriai Lietuvoje – gamyklos statybų rangovas „Naresta“, statybų projekto valdytojas „Viconus“, technologijos projektuotojas „TEC Consulting“, pastato ir technologijos projektuotojas „TEC Industry“, architektų studija „MAMA architects“.

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke besikuriančiame „Bio City III” komplekse baigtas statyti „Northway“ įmonių grupei ir „Northway Biotech“ klasteriui priklausančios įmonės „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ logistikos centras.

„Per devynis mėnesius pastatytas logistikos centras žymi dar vieną reikšmingą etapą plečiant mūsų biotechnologijų miestelio „Bio City“ infrastruktūrą ir kuriant sąlygas tolimesnei plėtrai“, – teigia „Northway“ įmonių grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Statybos – vos per 9 mėnesius

1,7 tūkst, kv. m. ploto A++ energinės klasės logistikos centras Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke pradėtas statyti  2025-ųjų vasarį. Jį statančios bendrovės „Naresta” vadovo Tado Grincevičiaus teigimu, nors dviaukštis pastatas formaliai priskiriamas sandėliavimo paskirties objektams, jo funkcija yra kur kas platesnė. „Čia įrengta biuro erdvė, preciziškai suplanuota sandėliavimo zona ir aukštos – ISO-8 – švaros klasės patalpos su laminarinio oro srauto zonomis, viršslėgio sprendiniais bei kontroliniu šliuzu. Tai – sudėtingas, kelių technologinių lygių kompleksas, kuriam reikalingas itin tikslus projektavimas ir nepriekaištinga statybos kokybė“, – sako T. Grincevičius.

ISO-8 švaros klasės patalpos tapo viena iš sudėtingiausių projekto dalių, nes čia turi būti palaikoma itin švari ir stabili aplinka. Tokiose erdvėse griežtai kontroliuojamas ore sklandančių dalelių kiekis, valdomas oro judėjimas, palaikomas viršslėgis, o visos sienos, lubos ir kiti paviršiai turi būti visiškai hermetiški, lengvai valomi, nekaupiantys dulkių.
Logistikos centras bus aprūpinamas nutolusia žaliąja energija, taip užtikrinant jo draugiškumą aplinkai.

Kuriama moderni ekosistema

Šis Kamieninių ląstelių tyrimų centro planuojamo komplekso pastatas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke yra pirmasis, čia bendrovė taip pat planuoja įkurti ląstelių, audinių ir organų inžinerijos bei 3D biospausdinimo centrą, o kiek vėliau – išskirtinį didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centrą.

Pasak „Northtown Vilnius“ vadovo dr. Gedimino Pauliukevičiaus, Lietuva išties gali didžiuotis gyvybės mokslų industrijos pasiekimais ir potencialu, tačiau tam, kad leistume šiai industrijai toliau augti ir konkuruoti pasauliniu lygiu, turime vystyti ir naujus infrastruktūros objektus, būtinus jos plėtrai.

„Tokių industrijos lyderių kaip „Northway Biotech“ plėtra VCIIP labai gražiai papildo inovacijų pramonės parko ekosistemą, kurioje mokslo ir verslo sinergija labai svarbi. Tokie projektai padeda skatinti industrijos raidą, inovacijų kūrimą ir diegimą, į Vilnių atkreipia tarptautinės mokslo ir verslo bendruomenės dėmesį”, – teigia dr. G. Pauliukevičius.

Pasak jo, VCIIP teritorijoje jau dabar veikia ne viena aukštųjų technologijų įmonė, o per artimiausius trejus metus čia turi būti pilnai įsikūrusios daugiau nei 20 kompanijų, didžioji dalis jų veikia gyvybės mokslų srityje.

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Operatorius VšĮ „Northtown Vilnius” nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. skelbia atvirą konkursą investuotojams, norintiems įsikurti VCIIP technologijų vystymo centre HUBIO.

HUBIO – tai šiuolaikiškos ir funkcionalios patalpos gyvybės mokslų įmonių įsikūrimui (daugiau nei  7000 kv.m.) gamtos apsuptyje, verslo lyderių bendruomenėje, universitetų kaimynystėje.

Susipažinti su pastato ir nuomojamų patalpų specifika bei HUBIO privalumais potencialūs investuotojai kviečiami technologijų vystymo centro interneto svetainėje www.hubio.lt.

Kas gali nuomotis HUBIO patalpas?

HUBIO įsikurti galės inovatyvios kompanijos, vykdančios biotechnologijos mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą.

Svarbiausias atrankos kriterijus taikomas Investuotojams – įsipareigojojimas HUBIO patalpose vykdyti apdirbamosios gamybos ir (ar) biotechnologijos mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą (tik medicininės (raudonosios) biotechnologijos).

Kaip vyks investuotojų atranka?

Potencialus investuotojas, pretenduojantis į HUBIO esančių Patalpų nuomą, privalės parengti ir pateikti VšĮ „Northtown Vilnius” Investuotojo paraišką (Tvarkos priedas Nr.1) bei paraišką lydinčius dokumentus: įstatus, ne senesnį nei 3 (trijų) mėnesių JAR elektroninį sertifikuotą išrašą, Investuotojo susijusių įmonių schemą iki galutinio naudos gavėjo, Registrų centro jungtinę pažymą, išduotą ne vėliau kaip 30 d. iki paraiškos pateikimo datos ir kt.

Pilna informacija, kaip pateikti paraišką siekiant įsikurti HUBIO, pateikiama Investuotojų atrankos tvarkoje.

Nuorodos į aktualius dokumentus:

Investuotojų atrankos tvarka

Investuotojo paraiškos forma

Visus dokumentus, pasirašytus vadovo arba įgalioto asmens elektroniniu sertifikuotu parašu, potencialus investuotojas turi pateikti vienu paketu, atsiųsdamas juos el. paštu [email protected].

Svarbi papildoma informacija:

HUBIO statybas numatoma baigti 2025 m. pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinktas HUBIO patalpas investuotojai turės galimybę prisitaikyti savo laboratorijų ir gamybos veiklai atsižvelgdami į veiklos specifiškumą.

Kilus klausimų maloniai kviečiame susisiekti tel. +370 5 274 5407 el.p. [email protected]

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) rugsėjo 16 dieną lankėsi tarptautinė delegacija iš Estijos, Lenkijos, Taivano ir JAV, atvykusi į Life Sciences Baltics.

Svečius biotechnologijų bendrovės Biotecha Group būstinėje VCIIP pasitiko VCIIP Operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius” ir UAB „Biotecha Group” komanda.

Vizito metu svečiai pakviesti susipažinti su VCIIP vizija ir plėtra, savo veiklą bei augimą pristatė ir viešnagės šeimininkai UAB „Biotecha”.

„Džiaugiamės, kad pirmieji Life Sciences Baltics svečių įspūdžiai apie Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemą formuojasi būtent VCIIP”, – susitikimą pradėdamas sakė VšĮ „Northtown Vilnius” vadovas dr. Gediminas Pauliukevičius – „ir šiandien mūsų tikslas – ne tik pristatyti viziją, bet ir parodyti, kaip ji tampa realybe: Vilniuje telkiasi stipri gyvybės mokslų bendruomenė, kurianti inovacijas ir plėtojanti partnerystes, kurios keičia globalias gyvybės mokslų tendencijas”.

Northtown Vilnius vadovas taip pat akcentavo, jog ypatingai malonu šiame VCIIP etape, kai bendruomenė jau susiformavusi ir teritorijoje sparčiai kyla nauji pastatai, svečius priimti būtent UAB „Biotecha” būstinėje – nes ši bendrovė buvo viena pirmųjų, pademonstravusių pasitikėjimą vizijai VCIIP plėtoti kaip svarbų gyvybės mokslų industrijos epicentrą regione.

Svečiai iš skirtingų valstybių domėjosi sparčia VCIIP plėtra, vizijos suderinamumu su valstybės ir miesto strategijomis, taip pat aptartos ir galimybės toliau plėtoti bendradarbiavimą tarp VCIIP įsikūrusių kompanijų ir svečių siauresniuose teminiuose formatuose.

***

Šiuo metu Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke įsikūrusios ar įsikūrimą pradėjusios 24 įmonės, veiklą vystančios gyvybės mokslų, naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų, įtraukios ir kūrybingos visuomenės kryptyse. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtrai pritrauktos investicijos siekia daugiau nei 280 mln. Eur.

Gyvybės mokslų srityje veikia 13 VCIIP kompanijų: UAB „Biogami” UAB „Biotecha”, UAB „BioProcess Solutions”, UAB „Biogroup Baltics”, UAB „CMB Medicina”, UAB „Domus Naturae”, UAB „Experimentica“, UAB „Gensinta”, UAB „Imunodiagnostika”, UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras”, UAB „Molekulinės biotechnologijos centras”, UAB „Pentasweet” ir UAB „Sanobiotec“.

2025 m. rugsėjį Vilniaus miesto taryba pritarė antrajam VCIIP plėtros etapui naujoje 39,4 ha teritorijoje Liepkalnyje, Vilniuje, kur numatoma pasiūlyti vietą su įrengta infrastruktūra dar 20 inovatyvių kompanijų.

Biotechnologijų inovacijų įmonė UAB „Molekulinės biotechnologijos centras“ pradeda įsikūrimą Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP). Iki 2026 metų pabaigos, įgyvendinant I-ąjį plėtros etapą, čia bus pradėtas statyti 5000 m2 ploto MTEP ir gamybos pastatas – monokloninių antikūnų bei kitų terapinių baltymų gamybos centras, kuriame planuojama kurti ir gaminti biologinius vaistinius preparatus – tiek tiriamuosius, tiek globaliai farmacijos rinkai.

Pasak UAB „Molekulinės biotechnologijos centras“ direktoriaus prof. Vlado Algirdo Bumelio,  tokios gamybinės bazės atsiradimas leis Lietuvai įsitvirtinti tarp valstybių, gebančių kurti ir gaminti biologinius preparatus pasaulinei rinkai.

„Man tai ypatinga – dar prieš kelis dešimtmečius tokios galimybės Lietuvoje atrodė neįsivaizduojamos, o šiandien tampame pasaulinio masto žaidėjais. Šis Bio City projekto tęsinys ne tik stiprins Lietuvos gyvybės mokslų industrijos pozicijas, bet ir atlieps pasaulines tendencijas – sparčiai augančią biologinių vaistų paklausą bei inovatyvių gamybos technologijų poreikį”, – sako prof. V.A.Bumelis.

Tarp Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius” ir UAB „Molekulinės biotechnologijos centras“ pasirašyta sutartis numato, kad Molekulinės biotechnologijos centras įsikurs 3,94 ha Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko teritorijoje, planuojama sukurti 150 naujų aukščiausios pridėtinės vertės darbo vietų. Pritraukus finansavimą, į projektą numatoma investuoti iki 200 mln. Eur. Pilnai įsikurti VCIIP bendrovė planuoja iki 2028-tųjų metų pabaigos.

VCIIP Operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius” vadovo dr. Gedimino Pauliukevičiaus teigimu, per pastaruosius metus tai didžiausia investicija gyvybės mokslų srityje ne tik Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke, bet ir Vilniaus mieste.

Anot dr. Gedimino Pauliukevičiaus, tai išskirtinė investicija Vilniui ir VCIIP ne tik dėl skaičių. „Mes ja didžiuojamės ir vertiname dėl vizionieriškumo ir poveikio visai Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemai – ji neabejotinai demonstruoja stiprų mokslinį pagrindą, vykdomus aukšto lygio genomikos ir molekulinės biologijos tyrimus, aktyvų bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ir galiausiai – Lietuvos, kaip stipraus biotechnologijų sektoriaus žaidėjo pasaulyje potencialą. Taigi, mums išties yra garbė, kad UAB „Molekulinės biotechnologijos centras“ priėmė sprendimą vykdyti plėtrą būtent VCIIP. Juolab, kad su šia investicija ir tokiu ambicingu projektu Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas peržengia į baigiamąjį vystymo etapą”, – sako VšĮ „Northtown Vilnius” vadovas.

Pasak prof. V. A. Bumelio, VCIIP suteikia ne tik modernią infrastruktūrą, bet ir aplinką, kuri skatina inovacijas bei bendradarbiavimą. „Džiaugiamės, kad tai jau antroji „Northway“ įmonių grupės bendrovė, pasirinkusi šią vietą plėtrai – tai patvirtina mūsų pasitikėjimą parko vizija ir Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos potencialu”, – teigia prof. V.A. Bumelis.

Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, šiandien Vilnius aiškiai išsiskiria regione savo tvariu augimu.

„Pagaliau esame lygiaverčiai žaidėjai tarp Europos sostinių, kurios yra patrauklios ir įdomios inovatyviam verslui. Esu įsitikinęs, kad tai bendras miesto ir drąsias vizijas moksle bei versle turinčių žmonių veiklos rezultatas. Neabejoju, kad Bio City projektas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke taps vienu iš tų, kurie Vilnių pasaulio žemėlapyje ir augančioje gyvybės mokslų industrijoje išskirs vis ryškiau. Tikiuosi, kad jis bus ir aiškia nuoroda bei kvietimu kitiems savo verslo plėtrai rinktis būtent Vilnių ir VCIIP”, – teigia V. Benkunskas.

VšĮ „Northtown Vilnius” direktorius dr. Gediminas Pauliukevičius taip pat įsitikinęs, kad VCIIP įsikūrusi gyvybės mokslų bendruomenė ir jos įgyvendinamos ambicingos idėjos bus tvariu branduoliu, stiprinančiu Lietuvos pozicijas ir proveržį pasaulinėse rinkose.

„Tačiau be pačių kompanijų potencialo ir gebėjimo augti, konkuruoti ir garsinti Lietuvą, svarbi užduotis ir tikslas tenka ir valstybei, ir mums, kaip Operatoriui – nesustoti ir kurti daugiau platformų bei įrankių patirties dalijimuisi ir naujų sprendimų aptarimui, tapti savotišku centru naujausių gyvybės mokslų industrijos iššūkių bei tendencijų sklaidai. Prieš septynerius metus atsargiai svarstėme būtent apie tokią VCIIP viziją Vilniuje ir Lietuvos ekosistemoje. Kol kas judame gana sklandžiai, labai viliuosi, kad pavyks ją įgyvendinti iki galo”, – pasakoja G. Pauliukevičius.

UAB „Molekulinės biotechnologijos centras“ – tryliktoji gyvybės mokslų srityje veikianti įmonė, veiklą plėtosianti VCIIP ir įsikursianti tokių biotechnologijų įmonių kaip UAB „Biogami” UAB „Biotecha”, UAB „BioProcess Solutions”, UAB „Biogroup Baltics”, UAB „CMB Medicina”, UAB „Domus Naturae”, UAB „Experimentica“, UAB „Gensinta”, UAB „Imunodiagnostika”, UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras”, UAB „Pentasweet” ir UAB „Sanobiotec“ kaimynystėje. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke įkurti ir 6 klasteriai, 4 iš jų veikia gyvybės mokslų srityje.

Šiuo metu Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke įsikūrusios ar įsikūrimą pradėjusios 23 įmonės, veiklą vystančios gyvybės mokslų, naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų, įtraukios ir kūrybingos visuomenės kryptyse. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtrai pritrauktos investicijos siekia daugiau nei 280 mln. Eur.

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko operatorius „Northtown Vilnius”, siekdamas auginti inovacijų parko žinomumą tarptautiniu lygiu, sekti gyvybės mokslų industrijos tendencijas ir plėtoti visai VCIIP bendruomenei aktualius ryšius, nuolatos dalyvauja pasauliniuose verslo ir mokslo forumuose.

Gegužės pabaigoje Barselonoje vykusi paroda „Vitafoods Europe 2025“ ir birželio pradžioje Bostone surengtas Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumas (NALB) yra vieni svarbiausių metų renginių gyvybės mokslų srityje veikiančioms įmonėms bei organizacijoms, o taip pat ir galimybė plėtoti naujas partnerystes.

„Šiandien valstybių ir miestų konkurencingumą pritraukiant ir auginant inovatyvias įmones lemia ne tik infrastruktūra ar mokestinė aplinka – jį lemia ir gebėjimas būti matomiems tarptautiniuose tinkluose, megzti dialogą tarp mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus. Dar svarbiau – VCIIP jau turime gana ryškią, stiprią bendruomenę, puikiai reprezentuojančią Vilnių bei Lietuvą, mūsų pasiekimus ir potencialą gyvybės mokslų srityje, todėl tokių progų praleisti tiesiog negalime“, – sako VCIIP operatoriaus „Northtown Vilnius“ vadovas dr. Gediminas Pauliukevičius.

Barselonoje vykusioje „Vitafoods Europe 2025“, kuri pritraukia daugiau nei 20 000 dalyvių iš viso pasaulio, savo veiklą bei produktus pristatė ir dvi VCIIP ekosistemos įmonės – Domus Naturae ir Mamuko (UAB Biogami). Pastaroji – lyderė ekologiškos kūdikių mitybos srityje, o Domus Naturae siūlo pažangius papildų vystymo ir gamybos sprendimus. Šios įmonės ne tik demonstruoja Lietuvos kompetencijas bei konkurencingumą gyvybės mokslų, funkcinio maisto srityje, bet ir puikiai iliustruoja, kad VCIIP tapo patraukliu pasirinkimu kompanijoms, sėkmingai komercializuojančioms mokslo tyrimų rezultatus ir siekiančioms augti tvarioje bendruomenėje.

„Vitafoods Europe šiemet tapo išties dinamiška platforma diskusijoms apie personalizuotą mitybą, moterų sveikatą, miegą, kognityvines funkcijas bei dirbtinio intelekto taikymą mitybos srityje. Be nišinių inovacijų bei sprendimų, kuriuos buvo galima išbandyti gyvai, didžiulė parodos vertė – galimybė čia ir dabar megzti ryšius, kurie ateityje išsivystys į naujus produktus ar platesnes iniciatyvas. Mums kaip inovacijų parko Operatoriui svarbi pasitvirtinusi žinutė – kad rinka ieško ne tik produktų ar partnerių, bet visos aplinkos, kurioje šie produktai gali būti kuriami, testuojami, gaminami ir tobulinami remiantis tyrimais. Būtent tokios vietos tampa augimo katalizatoriais – tokią VCIIP viziją ir siekiame auginti“, – pastebi G. Pauliukevičius.

Tuo tarpu Bostone vykęs „NALB Forum“ sutelkė daugiau nei 300 inovacijų ekosistemos atstovų iš Šiaurės Amerikos ir Lietuvos – nuo verslo lyderių iki mokslininkų ir politikos formuotojų. Svarbiausios forumo temos – gyvybės mokslai, dvigubo naudojimo technologijos, skaitmeninė transformacija ir kūrybinės industrijos – natūraliai rezonavo su Lietuvos stiprybėmis. Išsiskyrė atviros diskusijos apie verslo plėtrą JAV, bendrų tyrimų komercializavimą, diasporos vaidmenį ir mokslo sinergiją su verslu.
Anot Gedimino Pauliukevičiaus, diskusijų metu bene labiausiai išryškėjusi mintis – kad tarptautinė plėtra gyvybės mokslų sektoriuje reikalauja ne tik kapitalo ar konkurencingų produktų, bet ir stipraus pasitikėjimo, patikimų partnerysčių. „Ir VCIIP – kaip teritorijai, kur tokios partnerystės jau formuojasi lokaliai, ir kur matome potencialą dar platesniems tinklams, buvo labai svarbu megzti naujus ryšius su stipria Lietuvių diaspora JAV bei Kanadoje, kurios indėlis ir pagalba ligšiolinei Lietuvos kompanijų plėtrai tarptautinėse rinkose išties ryškus ir svarbus“, – sako „Northtown Vilnius” vadovas.

Apsilankymas MIT Sloan Executive Education, pasak Gedimino Pauliukevičiaus, paskatino rimtai svarstyti bendradarbiavimą mokymų ir stažuočių srityje – plėtoti programos, skirtos Lietuvos biotechnologijų kompanijų vadovams bei lyderiams, idėją, kad šie galėtų semtis žinių ir praktinės patirties iš geriausiųjų.

Pagrindinė žinia Vilniui, siekiančiam įsitvirtinti tarp inovatyvioms kompanijoms patraukliausių miestų-centrų yra gana aiški – svarbiausiu konkurenciniu pranašumu šiandien tampa ryšiai – tiek fiziniai, tiek žmogiškieji: fizinės infrastruktūros, kuri padėtų aukštą potencialą turinčioms įmonėms sparčiai augti, plėtra, susisiekimas – ypatingai oro jungtys – su strateginėmis kryptimis Europoje ir JAV, stiprūs klasteriai ir partnerysčių strateginėse industijose auginimas.

Pasak „Northtown Vilnius” vadovo, Vilniuje jau formuojasi aplinka, kurioje šie principai veikia. „O kiekvienas tarptautinis susitikimas – tai ne tik proga priminti apie save tarptautinei bendruomenei, bet ir galimybė atsivežti naujų idėjų, kurios keičia ne tik požiūrį, bet ir realią inovacijų praktiką čia, Lietuvoje”, – teigia G. Pauliukevičius.